Rekomenduoju....

LEMPAfest yra muzikos ir menų vasaros festivalis, kuris vyks š. m. liepos 10-12d. Bijūnų kaime, Aukštadvario rajone.

Skirta tik moterims !

Joks vyras negali padaryti moters laimingos, jei ta laime ne trykšta iš jos vidaus. Visa kita bus tik laikinas pasitenkinimas. (Mano šio ryto mintis)

Radome tiksliausią horoskopą pasaulyje! Tinka visiems.

Ar dangus ir pragaras egzistuoja realiai ar tai tik dvasinė būsena?

Klausimas: Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Atsakymas: Ar yra gyvenimas po mirties? Biblija mums sako: „Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet turi daug vargo. Pražysta kaip gėlė ir nuvysta, praskuba tarsi šešėlis ir nesustoja… Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?“ (Job 14:1-2, 14)

Kaip ir Jobą beveik visus mus jaudina šis klausimas. Iš tiesų, kas įvyks su mumis, kai mes mirsim? Nejaugi mes paprasčiausiai nustosim egzistavę? Ar gyvenimas – tai nuolatinis grįžimas į žemę siekiant asmeninio tobulumo? Ar visi patenka į tą pačią vietą, ar į skirtingas vietas? Ar dangus ir pragaras egzistuoja realiai ar tai tik dvasinė būsena?

Biblija kalba mums, kad egzistuoja ne tik gyvenimas po mirties, bet amžinasis gyvenimas, ir jis toks šlovingas, nes „ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas mylintiems Jį“ (1 Kor 2:9). Jėzus Kristus, įsikūnijęs Dievas, atėjo į žemę, kad dovanotų mums amžinąjį gyvenimą. „Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui, ir Jo žaizdomis mes buvome išgydyti“ (Iz 53:5).

Jėzus prisiėmė mūsų bausmę ant savęs ir paaukojo savo gyvenimą. Po trijų dienų Jis triumfavo prieš mirtį – prisikėlė iš kapo dvasia ir kūnu. Jėzus pasiliko žemėje dar keturiasdešimt dienų ir daugybė žmonių matė Jį iki Jo paėmimo į amžinuosius namus danguje. Laiške romiečiams 4:25 apie Kristų pasakyta, kad Jis buvo „paaukotas dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltas mums nuteisinti“.

Jėzaus prisikėlimas buvo visiems gerai paliudytas įvykis. Apaštalas Paulius kvietė žmones įsitikinti šio fakto pagrįstumu klausant mačiusiųjų Jėzų savo akimis, ir niekas nebandė to neigti. Prisikėlimas – kertinis krikščioniško tikėjimo akmuo; dėl to, kad Jėzus prisikėlė iš mirties, mes taip pat galime tikėti, kad būsim prikelti.

Paulius priekaištavo pirmiesiems krikščionims, kurie netikėjo tuo: „Skelbiama apie Kristų, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie iš jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?! Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas“ (1 Kor 15:12-13).

Kristus prisikėlė kaip pirmasis iš tų, kurie vėl bus prikelti gyventi. Per vieną žmogų, Adomą, su kuriuo mes visi susiję, atėjo fizinė mirtis. Bet visiems, kurie per tikėjimą į Jėzų Kristų priklauso Dievo šeimai, duodamas naujas gyvenimas (1 Kor 15:20-22). Taip, kaip Dievas prikėlė Jėzaus kūną, taip ir mūsų kūnai bus prikelti, kai grįš Jėzus (1 Kor 6:14).

Nors visi galiausiai bus prikelti, ne visi pateks į dangų. Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi pasirinkti, kur jis ar ji praleis amžinybę. Biblija sako, kad mums skirta vieną kartą mirti, o vėliau bus Dievo teismas (Hbr 9:27). Tie, kurie priėmė teisumo dovaną, turės amžinąjį gyvenimą danguje, o netikintieji kentės amžinoje ugnyje, arba pragare (Mt 25:46).

Pragaras, kaip ir dangus – tai ne tik egzistencijos sąvoka, bet ir konkreti, reali vieta. Tai vieta, kur bedieviai patirs niekad nesibaigiančią, amžiną Dievo rūstybę. Jie patirs emocines, psichologines ir fizines kančias, jaus apmaudą, gėdą ir panieką.

Pragaras Biblijoje aprašytas kaip bedugnė (Lk 8:31; Apr 9:1), kaip ugnies ežeras, degantis siera; jo gyventojai kankinsis dieną ir naktį, per amžių amžius (Apr 20:10). Pragare bus verksmas ir dantų griežimas iš pykčio ir skausmo (Mt 13:42). Tai vieta, „kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta“ (Mk 9:48). Be abejonės, Dievas nenori nusidėjėlių mirties – Jis nori, jog jie nusigręžtų nuo savo nedorų darbų, kad galėtų gyventi (Ez 33:11). Bet Jis nevers mūsų Jam paklusti; jei mes pasirinkom atstumti Jį, Jis duos mums tai, ko norim – gyventi atsiskyrus nuo Jo.

Gyvenimas žemėje yra kaip išbandymas – pasiruošimas tam, kas ateina. Tikintiesiems – tai amžinasis gyvenimas kartu su Dievu. Tad kaipgi mes galime tapti teisūs ir priimti amžinąjį gyvenimą? Yra vienintelis kelias – per tikėjimą Dievo Sūnumi, Jėzumi Kristumi. Jėzus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki manimi, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius...“ (Jn 11:25-26).

Amžinojo gyvenimo dovana prieinama visiems, bet dėl jos mes turim atsisakyti kai kurių žemiškų malonumų ir paaukoti save Dievui. „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė“ (Jn 3:36). Po mirties mums nebus galimybės atgailauti dėl savo nuodėmių, todėl, kad po susitikimo akis į akį su Dievu, mes jau neturėsim pasirinkimo – tikėti ar netikėti Juo. Jis nori, kas mes dabar ateitume pas Jį su tikėjimu ir meile. Jei mes priimam Jėzaus mirtį kaip kainą už mūsų nuodėmingą sukilimą prieš Dievą, tai mums garantuojamas ne tik prasmingas gyvenimas čia, žemėje, bet ir amžinasis gyvenimas su Kristumi.

Jei tu nori priimti Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją, melskis šia paprasta malda. Atsimink, sakydamas šią ar kitą maldą tu dar negali būti išgelbėtas. Vien tik tikėjimas Kristumi gali išgelbėti iš nuodėmių. Ši malda yra tik paprastas būdas išreikšti Dievui savo tikėjimą Juo ir padėkoti Jam už Jo išgelbėjimą. „Dieve, aš žinau, kad nusidėjau Tau ir nusipelniau bausmės. Bet Jėzus Kristus prisiėmė man skirtą bausmę, ir per tikėjimą Juo man gali būti atleista. Aš nusisuku nuo savo nuodėmių ir tikiu, kad Tu – mano išgelbėjimas. Ačiū Tau už Tavo nuostabią malonę ir atleidimą – amžinojo gyvenimo dovaną! Amen!“

Ar Jūs, atsižvelgę į tai, ką čia perskaitėte, priėmėte sprendimą dėl Kristaus? Jei taip, prašome spustelėti klavišą „Aš priėmiau Kristų šiandien“.http://www.gotquestions.org/Lietuviu/gyvenimas-po-mirties.html

Tėvo meilės laiškas

10 dalykų, kurie padės gyventi iš visos širdies

Šiuos dešimt kelrodžių, padedančių gyventi iš visos širdies, atsitiktinai atrado žymi mokslininkė ir knygų autorė Brene Brown, tirdama kaip įveikti gėdą, baimę ir pažeidžiamumą. Tarp tyrimo dalyvių vis pasitaikydavo asmenų, kurie gyveno nuostabius ir įkvepiančius gyvenimus. Jie pasitikėjo savimi, o apie autentiškumą, meilę
ir bendrystę kalbėjo taip, kaip iki tol niekada nebuvo girdėjusi.
Apibendrinusi tyrimų rezultatus, B. Brown aprašė 10 kasdieninių ir praktiškų įpročių, kurie padės jums atrasti kelią į visavertį gyvenimą. Deja, kelionė bus sunki, varginanti ir nepatogi, nes privalėsime kalbėti apie dalykus, kurie tam kliudo. Turėsite susigrumti su gėdos slibinu, ir be ištikimų draugų neišsiversite.
Gyventi ir mylėti iš visos širdies nėra vienkartinis pasirinkimas. Tai procesas. Ugdymo ir apsivalymo darbas, kuris aprašytas dešimtyje kelrodžių, nėra joks „atliktinų užduočių sąrašas“. Tai nėra kažkas, ką mes įvykdome arba pasiekiame ir tuomet išbraukiame iš savo sąrašo. Tai viso gyvenimo sielos darbas.
Taigi, 10 kelrodžių į gyvenimą iš visos širdies:
1. Autentiškumas – pamirškite, ką mano kiti
2. Užuojauta sau – atsisakykite perfekcionizmo
3. Psichologinis atsparumas – atsisakykite jausmų slopinimo ir bejėgiškumo
4. Dėkingumas ir džiaugsmas – pamirškite stygių ir tamsos baimę
5. Intuicija ir tikėjimas – atsisakykite tikrumo poreikio
6. Kūrybingumo ugdymas – liaukitės lyginę save su kitais
7. Žaidimas ir poilsis – atsisakykite išsekimo kaip sėkmės rodiklio ir produktyvumo kaip savigarbos šaltinio
8. Ramybė ir vidinė tyla – atsisakykite nerimo kaip gyvenimo stiliaus
9. Prasmingas darbas – liaukitės nepasitikėję savimi ir atsisakykite kitų žmonių lūkesčių
10. Juokas, daina ir šokis – atsisakykite perdėto rimtumo ir noro valdyti padėtį.
Šie kelrodžiai yra išsamiai aprašyti Brene Brown knygoje „Netobulumo dovana“
Šaltinis: http://www.tapati.lt

Brene Brown - Pažeidžiamumo galia

Visi argumentai prieš abortus..

.

SUKŪRIMAS AR EVOLIUCIJA ???

Tikra moteris

Dešimt Tikros Moters priesakų. Deja, moteris, kuri nesuvokia savo vertės, pasmerkta išsiskyrimams. Priesakas - tai ne patarimas. Tai ne receptas, kurio reikia laikytis be nukrypimų. Priesakas - tai dėsnio, kuris egzistuoja gyvenime nepriklausomai nuo to, žinome mes jį, ar ne atspindys. Tu gali gyventi rezonanse su juo ir tada jis veiks tavo labui. O gali gyventi disonanse ir tada jis dirbs kažkieno kito naudai.
 Šitie priesakai nėra tokie paprasti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas priesakas, jei įsižiūrėsime atidžiau ir išjausime, gali visiškai pakeisti tavo gyvenimą ir įsivaizdavimą, kas tu esi.

 APIE MOTERIŠKUMĄ
"Moterys - tai tie patys vyrai, tik geresni" - pasakė kitados humoristas A. Knyševas. Ir iš esmės yra teisus. Prisimink savo vaikystę ar jaunystę. Tau teko girdėti frazes:
Gali mokytis vidutiniškai, juk tu mergaitė;
Turi gerai elgtis, juk tu mergaitė;
Turi būti atsakinga, juk tu mergaitė;
Tau tai neatleistina, juk tu mergaitė; Jis yra berniukas, ko iš jo norėti... Jam atleistina...
Va taip ir išmokai skirtis nuo vyrų tuo, kad esi GERESNĖ. Žinoma, mes daug ką darome geriau nei vyrai. Tačiau lytis pas mus - moteriška. Ir laimės vis dėlto norisi MOTERIŠKOS.
MOTERIŠKAS UNIKALUMAS.
Šiuolaikinis pasaulis kultivuoja moteryse stereotipinius vaidmenis: verslininkė, sterva, blondinė. Kiekvienas vaidmuo - tai uniforma, neturinti nieko bendro su mūsų individualumu. Mums pasakojama, kaip mes galime valdyti vyrus, netgi jiems to nežinant ir nesutinkant. Mums pasakojama, kaip turime atrodyti, kad būtume laikomos gražiomis. O tuo tarpu tavoji Tikra Moteris, unikali ir nepanaši nė į vieną šabloną, trokšta prasimušti į pasaulį visu savo natūralumu ir grožiu. Įsivaizduokite, kad jūsų viduje gyvena Deivė. Tai tavo šimtaprocentinis potencialas, tavo visiška realizacija visose gyvenimo sferose. Šita Moteris turi maksimalią laisvę pasireikšti tokiu būdu, kokia ji yra iš tikrųjų. Ji neturi sekti šiuolaikinio mąstymo stereotipais.
10 TIKROS MOTERS LAIMĖS PRIESAKŲ.
 Tikra moteris nesivaiko laimės. Ji apskritai nieko nesivaiko. Lakstymas paskui laimę - pati populiariausia ir pati kvailiausia sporto šaka. Mes visi kažkur lekiame. Į šviesią ateitį, į rytojų, sekančius metus ir panašiai. Tikra Moteris neužsiima šituo sportu. Ji niekur nebėga. Ji plaukia per gyvenimą, visada gyvendama šioje dienoje. Ši diena - tai įdomiausias ir svarbiausias dalykas, užimantis visą jos dėmesį. Viena jos diena - tai vienas mažytis gyvenimas. Tikra Moteris turi planų ateičiai, bet visada gyvena dabartyje, neatidėliodama savo gyvenimo rytdienai. Jinai nelaukia, kad jos tikrasis gyvenimas prasidės, kai... (kai ji pagaliau numes svorio, kai pas ją atšuoliuos Princas, kai susiklostys idealios aplinkybės ir t.t.) Būti Tikra Moterimi - tai didžiulė privilegija, kurią tik tu pati gali sau leisti. Tikra Moteris su pasididžiavimu žvelgia į faktą, kad gimė būtent Moterimi ir įžvelgia tame ypatingą vertingumą. Ji ne šiaip sau jaučiasi Moterimi suvokimo lygmenyje, bet ir jaučiasi esanti tokia. Būti Tikra Moterimi jai - ne išbandymas, ne sunkus darbas ir ne kryžius, kurį reikia nešti visą gyvenimą. Tai - likimo dovana. Tikra Moteris kultivuoja savyje moteriškumą visuose lygmenyse - vidiniame (jausmai, mintys, pojūčiai) ir išoriniame (kūnas, drabužiai, elgesys). Tikra Moteris gyvena savo tempu. Kai gyveni pernelyg lėtai - nėra jausmo, kad tai gyvenimas. Kai gyveni pernelyg greitai - per skubėjimą nespėji pajausti gyvenimo. Pas kiekvieną iš mūsų - nuosavas gamtinis gyvenimo tempas. Tikra Moteris puikiai žino ir jaučia savo vidinį tempą ir gyvena pagal jį. Didelio miesto tempas nesutampa su daugumos žmonių gyvenimo tempu - jis pernelyg spartus. Tikra Moteris vengia kraštutinumų. Ji nedrybso ant sofos, bet ir nelaksto kaip pabaidyta višta. Ji pati reguliuoja savo krūvius ir tuo pačiu nusistato tempą ją supančioms aplinkybėms. Ji gyvena taip, kad darytų, ką nori ir neprarastų gyvenimo skonio. Jos veiksmuose svarbiausias dalykas - proto aiškumas ir apskaičiavimo tikslumas - ką ji dabar daro ir kam to reikia, o visai ne kūno judesių, atliktų per nustatytą laiko tarpą skaičius. Tikra Moteris pastato save į pirmą vietą. Ji puikiai supranta, kad pastatyti save į pirmą vietą - tai nereiškia būti egoiste, abejinga, nejautria ar ciniška. Tiesiog ji žino, kad pernelyg stiprus noras užsiimti kitų žmonių reikalais slepia baimę gyventi nuosavą gyvenimą. Tikrai moteriai įdomus JOS PAČIOS gyvenimas. Ji niekad nepraranda savo gyvenimo ir savo asmeninės erdvės vertingumo pojūčio. Tuo pat metu ji neatsisako teikti pagalbą ir dalyvauti kitų žmonių gyvenime. Ji daro tai ne dėl to, kad bijotų ką nors nuvilti, o dėl to, kad to nuoširdžiai trokšta. Ji niekad nepasako "taip", jeigu jos širdis kužda "ne". Ji visada į save įsiklauso ir pasitiki savo jausmais. Tikrai Moteriai nesvarbi aplinkinių nuomonė, į kurią atsižvelgti mokomos visos mažos mergaitės. Tėvai, mokytojai, giminaičiai, draugai, kolegos - išlaikyti egzaminams prieš visus šiuos žmones daugelis merginų paskiria visą savo gyvenimą. Tikra Moteris nelaiko egzaminų. Tegu kiti ją vertina: ištekėjusi-neištekėjusi, normalu-nenormalu, viena-ne viena, tokia kaip visi-ne tokia kaip visi... Tikra Moteris gyvena savais orientyrais, pati juos nusistato ir pati įgyvendina. Ir jeigu ji nėra panaši į kitų žmonių standartus, tai ją tai nelabai jaudina. Ji leidžia kitiems žmonėms save vertinti taip, kaip jiems norisi. Ji žino, kad misija "visiems patikti" yra kvaila ir neįgyvendinama. Ji dirba su savimi, tačiau niekad nedaro to tam, kad patiktų ar užsitarnautų kieno nors palankumą ir pritarimą. Ji daro tai sau. Tikra Moteris peraugo savo "gerą mergaitę". "Gera mergaitė" - tai savo tėvų auklėtinė. Ji turi vieną uždavinį - patikti aplinkiniams, užsitarnauti jų pritarimą. Patikti netgi tada, kai nuosavi troškimai protestuoja. "Gera mergaitė" gyvena pagal principą "aš privalau" arba "aš neprivalau". Ji labai retai savęs klausia, ko ji pati nori. Tikra Moteris išaugo iš savo "geros mergaitės" ir tuo pačiu atsikratė nuolatinio siekio būti giriamai. Tai nereiškia, kad jai vis vien, kaip ją vertina. Tiesiog ji niekam nieko neįrodinėja, ypač jeigu tai kenkia jai pačiai. Į savo bruožus, kuriuos priimta laikyti trūkumais (o kas jų neturi?) ji žvelgia atlaidžiai. Ji juos mato, bet nedramatizuoja. Ji jų neslepia, bet ir nedemonstruoja. Tikra Moteris nekovoja su kliūtimis, o jas apeina. Kovoti - karių reikalas. Tikra Moteris niekad nevaidins superherojės. Sutikdama savo kelyje kliūtis, ji nelaužys jų savo kakta, juk stodama į kovą, ji tik sukomplikuos situaciją. Ji pasižiūrės, ar neįmanoma apeiti kliūties ar panaudoti jos kaip tramplino. Ji žino, kad bet kokia kliūtis turi silpnų vietų ar aplinkinių kelių. Dėl to ji griebiasi ne jėgos, bet lankstumo. Kliūtys jai - ne priešai, o rebusai, kuriuos reikia išspręsti. Ji žino, kad bet kokia situacija turi ne tik sudėtingą, bet ir paprastą sprendimą. Ji yra įvaldžiusi meną pasirinkti reikiamą vietą ir reikiamą laiką savo veiksmams. Tikra Moteris nevaidina dramos "Koks sunkus mano gyvenimas!" Pažvelgęs į ją, nepasakysi, ką ji išgyvena: aria kaip juodas jautis, sunkiai pelnydama duoną, išsekinta ūkio, vyro, vaikų... Nepasakysi, kad ji pavargo, neteko jėgų, darydama remontą ar statydama vasarnamį. Netgi kai krūviai ypač dideli, ji suranda laiko, kad atsipūstų ir gerai atrodytų. Ji nevaidina aukos. Ji žino, kad aplinkybės sudėtingos yra ne pačios savaime, kad sudėtingas yra jos santykis su tomis problemomis. Vienatvė Tikrai Moteriai - tai dovana. Savo vienatvės periodus, jeigu jų pasitaiko, Tikra Moteris vertina ir myli. Ji nesiekia įsitempti į savo gyvenimą atsitiktinių pažįstamų ar vyrų, kad tik neliktų akis į akį pati su savimi. Būti vienai pačiai su savimi - tai gėris. Vienatvė jai nėra niekaip susijusi su nepilnavertiškumu. Vienatvė - tai geriausias laikas tam, kad atstatytum jėgas, užpildytum savo gyvenimą ramybe ir gilumu. Tikra Moteris tokia įdomi pati sau, kad naudojasi savo vienatve su pasimėgavimu. Tikra Moteris visada myli savo amžių. Ji gyvena savo dabartyje, realiame amžiuje, visiškai jį priimdama ir naudodamasi visais jo pranašumais. Ji nepasakoja sau istorijų apie tai, kad tokiame amžiuje "jau per vėlu" ar "dar per anksti". Tikra Moteris žino, kad tokie filosofavimai - tai pasiteisinimas tiems, kurie naudojasi amžiumi kaip priedanga savoms baimėms ar draudimams paslėpti. Tikra Moteris viską gali bet kokiame amžiuje. Ji naudojasi kiekvienu savo amžiumi visu šimtu procentų, ir dėl to niekad nesigaili, kad kažko nesuspėjo. Tai nereiškia, kad ji savęs neprižiūri ir nesiekia gerai atrodyti. Tiesiog ji neapsimeta jaunesne, nevaizduoja savęs tokia, kokia buvo prieš 20 metų. Kiekvienas amžius turi savo grožį, seksualumą ir žavesį.
DEŠIMT SANTYKIŲ SU VYRAIS PRIESAKŲ.
Tikra Moteris traukia vyrus savo vidine būsena. Išvaizda, protas, amžius, socialinė padėtis, charakterio savybės - visa tai antriniai dalykai. Kokia gi ta būsena, kuri galėtų pritraukti vyrus ir apskritai tave supančius žmones? Tai tavo pasitenkinimas savimi ir savo gyvenimu. Jeigu išmoksi mėgautis savimi ir savo gyvenimu, dirbi tu, ar poilsiauji, geri kavą ar vairuoji automobilį - tu trauksi dėmesį ir tapsi įdomi tiems, kurie atsidurs šalia taves. Mėgautis savimi - nėra paprastas menas, tačiau jį įvaldžiusi, moteris taps pačiu stipriausiu magnetu. Meilė vyrui prasideda nuo meilės sau. Paprastai gi mes mąstome atvirkščiai: "Kai mane kažkas myli, tai ir aš save myliu". Tačiau kol moteris neužmegs romano pati su savimi, kiekvienas vyras jai bus tik psichoterapeutas, mėginantis išgydyti ją nuo savęs pačios nepripažinimo ir baimės likti vienišai. Tikroji, gili meilė išplaukia iš pilnatvės jausmo. Tada meilė vyrui įgaus savo aukščiausią pasireiškimą - kaip savęs padovanojimas jam, o ne kaip beviltiškas mėginimas žūt būt tapti kažkam reikalinga ir šitaip pajusti savo pilnavertiškumą. Vyras myli ne pačią moterį, bet savo savijautą greta jos. Dėl to Tikra Moteris - tai anaiptol ne pati gražiausia, ne pati protingiausia ir ne pati sėkmingiausia socialine prasme. Tikra Moteris dovanoja vyrui ne protą, ne grožį, ne pasisekimus, o BŪSENĄ, SAVIJAUTĄ. Moteris, kuri sukelia vyrui ypatingą - vyriškumo - būseną visada turės pasisekimą ir garbintojų. Šitą būseną ji sukuria, mėgaudamasi savimi vyro draugijoje ir žavėdamasi vyru. Ir vyrą trauks šita ypatinga būsena tarsi magnetas. Tikra Moteris kultivuoja savyje moteriškumą, kad apdovanotų juo vyrą (mylimąjį, garbintojus, draugus, pažįstamus, tiesiog praeivius). Troškimas mylėti gimsta iš vidaus. Jis, kaip taisyklė, neturi nieko bendro su tuo, ar esama moters aplinkoje reikalingas objektas. Kai moteris galvoja, kad "nėra iš ko rinktis" ir kad aplink ją nėra vyro, verto jos meilės, tai byloja ti apie tai, kad ji nėra pasirengusi mylėti. Ji nori kažko kito (ištekėti, "būti kaip visos", nebūti viena, susitvarkyti gyvenimą). Ji, galbūt, bijo mylėti (širdis užsidarė dėl praeities žaizdų). Ir tie "jos neverti" vyrai, kurių esama aplinkui, tik atspindi jos vidinę būseną. Kai tik moteris subręsta tikrai giliai meilei, klausimas "vertas-nevertas" pasitraukia į antrą planą. Objektas (ir dažniausiai labai netgi "vertas") materializuojasi tarsi savaime. Dosni meilei moteris pati prisitraukia meilę. Jeigu moteris nori būti mylima, ji turi išmokti prisotinti meile viską, prie ko tik prisiliečia. Dovanoti ją, kalbėti ir galvoti apie ją, mėgautis ja. Tai, ką mes atiduodame Visatai, sugrįžta mums atgalios. Taip ir meilė ateina pas moterį kaip atsakas į jos sugebėjimą dovanoti šį jausmą. Jeigu moteris sukūrė aplink save meilės lauką, ji niekad nestokos kitų žmonių, tame tarpe ir vyrų meilės. Moteris, kuri amžinai laukia meilės, panaši į indą be dugno, kurio neįmanoma užpildyti. Meilė turi tapti įkvėpimu ir iškvėpimu, o ne vien įkvėpimu. Jeigu tu iškvepi meilę, ji natūraliai susiras tave. Bet kuris vyras - dievas. Būtent šitaip. Jeigu jis nesudaro jums dievo įspūdžio, vadinasi, žvelgiate į jį kritiško proto akimis. Dievas gali pasireikšti jame vos vienu procentu. Jo gyvenime dar nepasitaikė tokios Moters, kuri įkvėptų jam pasitikėjimą savimi. Tikra Moteris regi vyruose dievus. Žinoma, ir dievai turi trūkumų, argi jų neturi ir deivės? Tikra moteris nekonkuruoja su vyru ir neįrodinėja jam, kokia yra tobula. Ji jų neperdarinėja ir neauklėja. Ji regi viską, kas geriausia, ką turi kiekvienas vyras. Tikra Moteris myli, vertina ir gerbia vyrus apskritai kaip lytį. Tokia pozicija sukuria jos gyvenime erdvę įdomiems ir jos vertiems vyrams. Kad sužavėtų vyrus, moteris pati turi būti sužavėta. Jeigu moteris nori įkvėpti vyrus, ji turi pati jausti įkvėpimą. Jeigu moteris nori uždegti juos, tai ir pati turi būti tegu ir nedidele liepsnele. Nesvarbu, kuo moteris sužavėta - savo svajonėmis, nauja suknele, šukuosena, knyga, filmu ar savo prisiminimais. Susižavėjimo būsena uždega vidinę šviesą, kurios neįmanoma nepajausti. Greta Tikros Moters visada atsiranda vietos žygdarbiui. Ji pati ją sukuria. Moteris sužadina vyrui troškimą pademonstruoti savo stiprumą, ji nebruka jam pareigų "tu privalai", tačiau neįkyriai ir švelniai pakviečia jį į pasaką "herojus ir princesė". Ji sukuria silpnumo iliuziją, pažadindama vyrui troškimą atlikti žygdarbius, už kuriuos atsidėkota bus susižavėjusiu žvilgsniu. Tikra Moteris rengia vyrą atlikti žygdarbiams palaipsniui ir nepastebimai, tiesiog įgaudama švelnios, trapios mergaitės pavidalą. Tikra Moteris nedalyvauja feministiniuose moterų klubuose. Yra daugybė tokių sambūrių, tarkime: "Visi vyrai - ožiai", "Tikrų vyrų nebeliko", "Visi normalūs vyrai jau užimti", "Mums ir be jų visai neblogai", arba, pavyzdžiui, "Sunki moters dalia", "Manęs niekas nemyli", "Laukiu Princo". Tikra Moteris nedaro apibendrinimų, tokių kaip "Visi jie tokie". Ji žino, kad visi vyrai yra skirtingi. Kiekviena moteris susikuria nuosavą Visatą ir ją supa tie vyrai, kuriuos ji pritraukia į savo gyvenimą, juk mus visada supa mūsų atspindžiai. Moteris nekurstys lyčių tarpusavio neapykantos ir nesimėgaus pasaulio netobulumu. Kalbėdamasi su draugėmis, ji neakcentuos savo vyriškio trūkumų, nekritikuos jo ir nežemins. Tikra Moteris netgi nemalonius dalykus moka pasakyti korektiškai ir geranoriškai. Ji sako juos vyrams, jų nepažemindama, bet pastūmėdama permainoms į gerą pusę. Tai didžiulis moteriškas menas - būti geranoriška netgi tada, kai reikia pasakyti apie trūkumus ir klaidas. Svarbu ne tai, ką sako Moteris, o tai, kaip ji tai pasako. Ji kalba, išsaugodama ir savo, ir savo pašnekovo orumą. Ji žino, kad netgi kritiką galima pateikti taip, kad tai įkvėps atlikti žygdarbį. Tačiau ji visada palieka vyrui galimybę pasirinkti: keistis ar nesikeisti.

 Юлия Свияш
 Šaltinis: http://www.versijos.com/publ/tikra_moteris/38-1-0-1043

Atsibusk, Lietuvi! (N16)